Lemputės stiklinio vamzdelio viduje yra inertinės dujos – argonas arba argono ir kriptono mišinys. Jų slėgis apie 0,2 % atmosferos slėgio. Vamzdelyje taip pat yra nedidelis kiekis gyvsidabrio (3–15 mg), priklausomai nuo lemputės tipo ir dydžio. Gyvsidabris kambario temperatūroje skystas, tačiau degančioje įkaitusioje lemputėje jis būna garų pavidalo, jo slėgis itin žemas – apie 0,0007 % atmosferos slėgio. Fluorescuojantys vamzdeliai ir energiją taupančios lemputės techniškai vadinamos žemo slėgio dujų išlydžio lemputėmis.

Vamzdelių galuose yra elektrodai (vadinami katodais), sudaryti iš bario oksidu padengtos volframo šerdies. Juos kaitinant išsiskiria elektronai.
Įjungus lemputę, katodai pirmiausiai pašildomi (1–2 sekundes), kad galėtų skleisti elektronus. Tada tarp dviejų katodų atsiranda aukšta įtampa, sukuriamas išlydis, mat elektros srovę perduoda dujos ir gyvsidabrio garai. Elektronų srautas (elektros srovė) tiekia energiją gyvsidabrio garų atomams, kurie skleidžia ultravioletinę (UV) radiaciją. Stiklinio vamzdelio vidus padengtas fluorescenciniais milteliais – fosforu. UV radiacija skatina fosforą išskirti matomą šviesą (t. y. fluorescencijos procesas).
Argono arba argono ir kriptono dujų išlydis priverčia dujas švytėti melsva šviesa, kurią galima stebėti lemputėje fosforu nepadengtu vamzdeliu. Ši šviesa sudaro tik apie 3 % visos lemputės išskiriamos šviesos, likusieji 97 % išsiskiria iš fosforo.
Energiją taupančios lemputės nesukurtos jungti tiesiai prie buitinio elektros tinklo.
Visoms lemputėms reikalingas prietaisas sukurti aukštai įtampai (aukštesnei nei 230 V), kad prasidėtų išlydis, bei papildomas įrenginys išlydžio srovei valdyti. Kitaip nei kaitinamosios, fluorescencinės lemputės negali savaime valdyti srovės ir iš maitinimo šaltinio vartotų tokias sroves, kurios susprogdintų pačią lemputę.
Šie įrenginiai bendrai vadinami elektroniniu balastu.
Kiekvieno šviesos diodo centre yra maža dalelė puslaidininkio medžiagos, kuri vadinama šviesos diodo plokštele. Ši plokštelė atlieka tokią pat funkciją kaip ir lempos kaitinimo siūlas, nes plokštelė gamina šviesą. Aukštos galios kubinio šviesos diodo apimtis apytiksliai yra 1 mm3, o kitų tipų šviesos diodai yra mažesni.
Plokštelės pagrindas priklijuotas arba prilituotas prie gryno metalo rėminės konstrukcijos (švininio karkaso). Jungiamuoju laidu vadinamas plonas laidas prijungtas prie šviesos diodo plokštelės paviršiaus, padengto itin laidžiu metalu. Laidas prijungtas prie kitos švininio karkaso pusės.

ŠD (angl. LED – light emitting diode) trumpinys reiškia šviesos diodą. ŠD galima rasti beveik visuose šiuolaikiniuose prietaisuose, įskaitant MP3 grotuvus, DVD grotuvus, televizorius, radijo žadintuvus ir kompiuterius. ŠD turėjo pasisekimą jau daugelį metų. Pastaruoju metu jie atpigo, taip pat tapo šviesesni ir spalvotesni, nei buvo iki šiol. Nors kaitinamosios elektros lemputės neužleidžia pirmaujančios pozicijos jau mažiausiai 100 metų, daugelis tiki, kad ŠD jas greitai pakeis.
ŠD lemputės labai panašios į tradicines lemputes, tačiau jos jungiamos tiesiai į elektros grandinę. ŠD lemputės neturi kaitinimo siūlo, todėl veikia labai ilgai. Kadangi ŠD lemputėse nėra kaitinimo siūlo, jos neįkaista ir suvartoja gerokai mažiau elektros energijos nei įprastos elektros lemputės. ŠD apšviečia per puslaidininkio medžiagą, prie kurios prijungti ŠD, einantys elektronai.
ŠD – tai šviesos diodas. Puslaidininkio diodas yra dvipolis įtaisas, kartais vadinamas PN. ŠD gaminamas iš puslaidininkio medžiagos. Viena puslaidininkio pusė prijungta prie P pusės, t. y. anodo, o kita puslaidininkio pusė prijungta prie N pusės – katodo. Elektros energija teka iš P pusės į N pusę. Tačiau priešinga kryptimi elektros energija tekėti negali. Taigi diodas yra vienakryptis laidininkas.
Čia pateikiami įprasto ŠD komponentai: prie anodo prijungtas kristalinis siūlas, prie katodo pritvirtinta atrama, lęšiai skirti didesniam aplinkos apšvietimui, o poveikiui itin atsparus korpusas apsaugo ŠD.
Galima rinktis iš įvairių ŠD spalvų. Populiariausios yra raudona, geltona ir žalia, o sunkiausiai pagaminama spalva – balta. Iš tikrųjų šiuo metu masinei gamybai net neįmanoma išgauti visiškai baltos spalvos. Daugelis ŠD žibintuvų arba lempučių atrodo yra baltos spalvos, tačiau iš tiesų – balsvai mėlynos.
Yra daug priežasčių, kodėl ŠD lemputės išlieka populiarios. Štai keletas jų: